Pavasarį pakyla po žiemos
Maži krūmeliai ir žiedeliai, –
Jiems reikia šilumos,
Dangaus ir žemės meilės…
Kuo mažesni, tuo stipresni
Ne kūnu, o iš sielos,
Dar nepatyrę priešiškumo baimės.
Nejaugi taip ir iš dangaus,
Nuo pirmų žmonių,
Kad gimę Abelis ir Kainas
Kivirčijosi ir dėl žemės,
Garbės pavydėjo,
Trūko tėvų meilės
Ir atnešė nelaimes…
Meno žmogus
Turėtų būti daug aukščiau, –
Augintų obuolius,
Atgręžtų juos į saulę,
Sirpintų bendrą laimę,
Gerbtų visų darbą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą