Kopi į kalną ir klausai,
Ar širdis lygiai plaka,
Žiūri į dangų ir matai,
Dar palengva saulutė teka…
Skubi į kalną,
Kaip visi vaikai,
O rūpesčių pakanka,
Darbe kiek užtrukai,
Namuose akys laukia…
Po daugel metų
Vėl skubi į kalną,
O danguje jau mėnuo slenka,
Ne ką ir padarei,
Sizifo akmenį tik ridenai,
Žvirgždas iš po kojų
Byrėti nepaliauja…
Gal šie – mano vaikai,
Kurie ir tuo pačiu
Keliu keliaują?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą