Daug man sykių
Pavasaris nusišypsojo,
Skaičiuodavau ant pirštų
Praėjusius metus,
Nebetelpa ir skaičiai,
Kiek ir vasarų
Saulute gėrėjausi,
Nebetikiu akimis,
Kad jau – ruduo…
O žiemos – baltos baltos,
Lyg sniegas smilkiny,
Niekada nebūna šalta,
Kai tu šalia esi,
Į ausį man šnabždi:
„Mano pavasario gėlė.’’
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą