Paukščių vaikai – pavasariukai,
Tėveliai lizdus suka,
Kai maisto nebetrūksta,
Greitai užauga
Ir tampa savarankiški…
Žuvys ir nerštui pasiruošia,
Kai vandenys sušyla,
Pasikelia žolės ir nendrės,
Ten ir pritvirtina vaikus,
Jų – tūkstančiai
Ir daugelis pražus…
Poruojasi anksti ir kiškiai ilgaausiai,
Pavasaris kelia visus,
Tiktai žmogus – padauža,
Ilgokai svarsto
Ir gimsta jo vaikai
Per ištisus metus...
Oi, kvepia bičių motinėlei
Suneštas medus, –
Taip kyla spiečius nuostabus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą