Kai vaikštau po miškus,
Klausausi čiulbuonėlių,
Prisimenu savo vaikus,
Kitų mokyklinius metus,
Mokyklą, šviečiančiais langais,
Mokytojus, kurie moko
Dabar mano vaikaičius,
Ir savo mokinius,
Po pasaulį išsibarsčiusius, –
Visi jie – paukščiai,
Lizduose tupėję…
Kaip skamba miškas,
Taip skamba ir namai, –
Kiekvienas garsas,
Iš širdies atėjęs…
Sugyvensime gražiai
Vieni kitus mylėdami.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą