Braidydama upelio srovėmis
Į jų gelmes žiūrėjau
Ir supratau – tai prigimtis,
Kurią ir visada turėjau.
Sielos gylis – praeitis,
Einu į ateitį žiūrėdama,
Plaukiu srove, kol suradau
Ir savo srovę, ir stebėjimus.
Šiandien esu stipri, –
Siekiu dangaus aukštybių,
Nesu nei paukštis, nei gėlė,
Baltąja obelimi žydžiu,
Kaip žydėjau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą