Nereikia iš tavęs
Man tūkstančio žiedų,
Užtenka ir vienos žibutės,
Nuskynei ir padovanojai,
Akyse nušvito…
Nereikia pluošto spindulių,
Užtenka vieno, tikro, lydinčio,
Pasižiūrėjau į tave
Ir akyse nušvito…
Nereikia šimto bučinių,
Užteko vieno – šypsausi,
Visą gyvenimą turiu
Ir tavo akių šypseną…
Nereikia žodžių iš dainų,
Sukūrei man pasaulį šitą,
Dar iki šiol girdžiu vienintelį,
Kaip akių švyturį,
Prie lūpų pirmą gėlę
Priglaudžiau ir šypsausi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą