Alsuoja žemė po lietaus,
Po dirvos pluta
Sniegas į vandenį pavirsta
Ir geria, sirpsta…
Pievelė – vėl žalia,
Pakrūmės plukėmis didžiuojasi,
Geltonos, baltos
Tarp žibučių mėlynų,
Gegutės užkukuotos…
Įkvepi berželių pumpurų
Ir alksnis turi vietą, –
Tai – mano žemė,
Ją jaučiu saulėtekį
Ir per gausų lietų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą