Pastovėkime abu
Po dangaus skėčiu,
Tegu lietus nuprausia
Mūsų sielas,
Gėlas vanduo
Te sūrias ašaras praskiedžia,
Virsta aidu…
Apjuosk vaivorykšte
Ir visą dangaus skliautą,
Šviesos lašai,
Per odą įsismelkę,
Krauju pavirtę,
Tegu alma…
Stovėkime ilgai ilgai
Debesėliu apsigaubę,
Dangaus ranka švelni
Mus tegu saugo…
Iš jos ir pasikels
Pagarba senovės papročiams,
Pavirtę tik šventais
Padėkos lašais pakils dangų,
Su giesmės garsais
Tegu ten pasibeldžia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą