Pavasarėlis

 

Čiulba paukščiai

Vos pakirdę,

Savo tėviškę išvydę, –

Reikia dėti kiaušinius

Į naujus, švarius lizdus.

O giesmelė – ta pati, –

Jų balseliai prigimti

Ir vieta nepasikeitus,

Kai kam tinka

Šlapias raistas.

Trumpam medžiai palikti

Darosi žali žali,

Derinasi prie pušų

Ir dygių eglių spyglių…

Čia geriausia,

Nes apsaugo

Nuo plėšrūno ir nedgo,

Kada gieda, užsimerkia,

Tik viena širdelė kalba:

„Myliu pačią, vaikelius,

Visus tėviškės miškus’’…

O kieme čirškia žvirbliukas,

Jam nauji namai nerūpi, –

Tiek palangių čia saugių,

Paberia ir trupinių,

Lieka smulkūs nuo balandžių,

Reikia saugotis vien kandžių.

Kartais gaudo katinėlis,

Bet jis – be sparnų,

Miegalius, –

Nesupranta mūs giesmių,

Meilės priesaikų gražių.