Norėčiau, kaip visi,
Kad nors vienas langas
Būtų į pietus,
Greičiau pavasaris ateitų,
Žydėtų mėlynos žibutės,
Tulpės skleistųsi…
Varnėnai, pasiilgę inkilų,
Giesme gyvenimą pralinksmintų,
Prie stalo nepaliktų per šventes
Senelių vienišų,
Kažkas pasveikintų, ateitų…
Oi, norų – daug daugiau,
Nei išsipildymų slaptų, –
Mažiems, kad augtų,
Sveikatos – jų tėvams,
Gyvybės vaisių…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą