Miško paklotė –
Žiemą ir vasarą žalia,
Samanos ir pataisų šakelės
Net po sniegu žydi,
Pavasarį išbarsto sporas
Ir prieš saulę spindi…
Mielas dailininkas mums –
Artima širdžiai gamta,
Kas dieną jį gali matyti,
O giesmės paukščių –
Medžių šakose,
Lizdai kiek paslėpti,
Nes ten bejėgiai ritasi.
Einu miško taku,
Kuris žvėrių braidytas,
Šakelės traška,
Pušies viršūnė guli,
Neatlaikius sniego,
Nulaužė kitą, augusią šalia,
Abi į žemę smigo…
Išbiro iš kankorėžių sėkla,
Netgi toli nauja pušis išdygo, –
Tokia miške tvarka,
Dizainas – gyvas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą