Vasaros pradžia

Šiandieną topoliai
Pirmuoju vasaros sniegu
Į žemę krito.
Blakstienas glostė
Švelnūs jų pūkai,
O vėjas ,iš gilios krūtinės atsidusęs,
Lyg mylimojo pirštai
Žaidė šakų garbiniais
Ir saldų kvapą
Pažeme išsklaidė...
Bridau pakelėmis,
Norėjau kuo ilgiau švelnumą padais justi,
Maniau,per vasarą viešės pietys
Ir pamiršau,kad apgaulingas metas-
Duženas vos vos užpustė,
Iš skausmo prie paties menkiausio akmenuko
Suklupau...
Nesupratau,ar lietūs lyja,
Ar krinta topolio sakai,
Ar mano ašaros per skruostus byra,
Kai iki kraujo susižeidus,
Kad esi pavargus, pamąstai.
O užliūliuoti atmintį
Net topolių kvapai neleidžia
Ir vėl audros šaukiuos
Tylia malda,
Kad nupustytų nuo takų
Iliuzijas lyg pūką baltą-
Geriau tada žiūrėti į skaudžias,
Nepridengtas melu šukes,
Negu pajusti širdyje lyg durklą-
Žvilgsnį šaltą,
Kai sugrąžinti bėgi
Su topolių pūkais
Nuskridusias svajas.
2006