Vaikučių kampelis

Gamtos namai
Štai prie ežero,ant kranto,
Kur žuvėdros šaukia audrą,
Čia ir perisi antelės,
Stato bebras sau namelį.
Kerta drebulę ir karklą,
Po šakelę viską tempia,
Kad vaikai ramiai lindėtų,
Plaukti nuo mažens mokėtų.
O urveliai nuo laužyno
Driekiasi lig pat eglyno.
-Pasislėpkite,vaikeliai,
Nes piktieji siaubą kelia,
Braunasi į mūsų trobą,
Dažnai šniukštinėja Tobis!
Vakarais,kai saulė leidžias,
Prausia savo kailį bebras-
Nardo ežere,puškuoja,
Plačią uodegą kilnoja,
O snukutis,kai išnyra,
Bangų sūkurys pakyla.
Žiūri vanagas nuo stuobrio,
Kraipo galvą-gal apuoko
Būta netoli liepynėj,
Kad visas peles išgynė.
Nesimato ir antelių,
Kurios peri už lieptelio.
Gulbės tik kaklus nardina,
Ežero žoles augina...
Įlankoje,už nendryno,
Kirai vaikučius nardina-
Kas toliau panėręs plaukia,
Tam riebi aukšlė priklauso.
Džiaugiasi bebrai kaimynais-
Visi ežeru dalinas.
Jiems gamta paskyrė trobas,
O dangus-geriausias stogas.
...........................................
Pasėdėkim tyliai tyliai,
Netrukdykim,nes juos mylim.
2008