Sava žemė

Viršum žalių dirvonų suopis sklando-
Pažvelgia į kalnelių kepures
Ir slėniuose ramybę randa-
Gimtoji žemė -ji sava.
Sava senom, pakrypusiom sodybom,
Prie kurių medžiuose išaugo jo vaikai-
Sava,nes pats čia gimęs-
Čia pirmam skrydžiui skleidėsi sparnai.
Po šimtamečio ąžuolo šakom
Ir aš sustojau-
Pasiklausyt ,ką atmintis kalbės...
Be šito žodžio bus blankus rytojus,
Be gimtos žemės ir savų šaknų
Joks medis nei gležna gėlė nesužydės.
Net miško paukštis seną lizdą randa,
Parvesdamas į tėviškę vaikus,
O meilė,ilgesys parodo mūsų brandą,
Kad nepaklystume,
Kai kartais papučia šiaurys...
2008