Dovana
Dalinamės viskuo,
Kas žmogui lemta-
Dangaus platybėmis
Ir saulės šypsena,
Pamatome staiga,
Kad net ir žvaigždės krenta
Nutilusioje naktį erdvėje.
Dalinamės net žemės pėdą-
Vaikštom
Kitų jau pramintais takais-
Suvokiam nejučia,
Kaip laikas paslaptingai slenka
Visų-visiems-visiems laikams
Su atradimų ilgesiu,
Karčia tiesa
Ir prarastais sapnais
Padovanotas...
Tada einu džiaugsmu dalintis,
Su upeliu čiurlenti neramiai,
Skubu prie amžių upės
Nerimą skandinti,
Atnešti žemei savo maldą,
Kad žodis virstų aukos pelenais
2008.03.17 SAPNAS
Baltąją ramunę pamačiau,
Žalioj pievoj vieną ją jaučiau.
Kai į žolę biro žiedlapiai balti,
Atsiduso vėjas :kam tu ją lieti...
Būriau meilę pasiklysdama žieduos
Liko saulė kerštuose delnuos.
Baltą dobilėlį sapnavau,
Debesėliuose jo atvaizdą mačiau,
Nedrįsau pašaukti jo vardu,
Bėgau tik nepramintu taku.
Pyniau į vainiką ramunes,
Nepaklausiau-myli jis ar ne.
Susitikom pievos vidury,
Susiliejo lūpos bučiny...
2008 m. gegužės 3 d., šeštadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą