Rašau

Būti su tavimi
Leisk man pabūt su tavimi,
Kai ilgesys ištiesia ranką,
Kai širdgėla tokia skaudi,
Kad negali net susikaupti maldai.
Leisk nors tada pabūt su tavimi,
Kai ateities viltis karščiu užlieja
Ir dega nenumaldomas troškimas eiti,
Nors dar neatverti į saulę vartai...
Leisk būt su tavimi ilgai ilgai,
Kad tik galėčiau tavo vardą tarti.
Pavasaris
Apgaubkim tėviškę švelniais delnais,
Sustokime trumpam po kryžiais,
Ten,kur susikerta keliai
Nuo pilkapių iki jaunystės skrydžio.
Ištieskim viens kitam rankas-
O!Kaip ant močiutės minamo ratelio,
Senolio plūgo saulė blykčiojo!
Pamiršo šienpjoviai senas dainas,
Tik žemė niekad nieko nepamiršo...
Tebesiūbuoja dar pavieniai ąžuolai,
Taip šimtmečius skaičiuoja,saugo,
Parskrido jau į tėviškę gandrai
Ir savo lizdą vėl sparnais apgaubia.
2008
Dar ne laikas
Kai prie nuogų šakelių
Rasos lašas glaudžias,
Kaip deimantai nušvinta
Jų tyra kalba.
Gal ne lietus,o ilgesys nubunda
Ir šaukia eiti,kur prasideda diena...
Supurto vėjas liauną liepą,
Pabyra ašarų lašai,
Jais nubarstyti kelio vingiai,
O saulės būna taip mažai.
O!Nepaliesk dar miegančių šakelių,
Kad nepakąstų jų žvarbi šalna.
Iš tvyrančios miglos
Toks ilgas ilgas kelias.
Palauk prie kryžkelės manęs...
2008
Vakaro daina
Nutilo vėjas.
Tik beržynas šneka-
Kokia tikra balta spalva...
Pajudinau jau žalią,
Žirginėliais nusagstytą,
Liauną šaką,
Ant rankų byra
Pirmoji vakaro rasa.
Prie jo kamieno
Skruostą spaudžiu,
Gal jo gyvybė
Širdyje plazdės...
Su vakaro tyla
Daina ateina
Ir visą naktį
Sapnuose skambės.

Kai rytas keliasi,
Iš naujo
Prie balto beržo
Ateinu.
Pasveikina mane,
Kad net ir vėjui kaukiant,
Aš su daina
Šalia esu.
. 2008