Sustojo vakaro delčia,
Paparčiai jau užsnūdo
Tyliame eglių pavėsy.
Nurimo vėjas,
Spengiančioje tyloje
Cikados smuikelius nederintus
Dirvonuose išmėtė.
Naktis alsuoja-
Pilna krūtine
Geriu jos dovanas,
Kol žemė miega.
Širdy prabudusi
Klajoklė nerimo audra
Su vakaro delčia
Į dangų kopia,
Neužmiega...
O!Nesustok pusiaukelėje-
Šios akimirkos aš laukiau per ilgai,
Ir štai mano gyvenimo delčia
Taip nejučia jau pas mane atbėgo.
2008
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą