2008 m. gegužės 14 d., trečiadienis

Seni prisiminimai

Skausmo pradžia
Daugel kartų paukščiui pavydėjau
Laisvo skrydžio,vėjo ant sparnų,
Bėgdama gyvenimo keliu tikėjau,
Kad galėsim būti visada kartu.

Visą laiką mylimų akių ilgėjaus
Ir aistrų verpetuose skendau-
Gal todėl šimtus dainų sudėjau,
Kad tik būčiau reikalinga tau.

Bet gyvybės vandenys išdžiuvo-
Kaip skris paukštis palaužtais sparnais...
Durų girgždesy kapų tamsa sustūgo-
O!Kodėl mane tu vieną palikai?
1989

Komentarų nėra: