Obels žiedeliuose
Užmigo nakčiai saulė,
Sugėrė šilumą
Iškritusi rasa.
Rytą pasveikino
Lyg aukso varpeliu
Pragydęs vyturėlis
Ir sugrąžino vėl saulutę
Į dangaus namus-
Dabar ji spindi mūsų širdyse.
Nuskinsiu tau
Geltoną-paprasčiausią pienę,
Gerumą įsileisiu
Pro širdies vartus.
Su šypsena žiūrėsiu,
Kaip purienos
Tarytum saulė švyti
Tavo pavargusiam
Nuo rūpesčių veide,
O jų visuomet bus...
Tikėk manim-
Apsidairyk-esi ne vienas,
Pražys tuoj rožės
Ir skambės lakštingalos daina...
Gyvenimo būtis lydi kiekvieną,
Didžiausią lobį saugom savyje.
Tik pažiūrėk-
Gražiausiai šiam pasaulyje
Ne gėlės-tiktai laimė žydi,
Kai susitinka meilė akyse.
2008
2008 m. gegužės 7 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą