Dėkoju Dainiui Ž.
Pagirdžiau sielą
Iš pačios versmės -
Ant delno pasiliko
Snaigės raštas...
Nusiųsiu ant kalnelių,
Obeliskų,
Kurie net ir dabar
Neturi pavardės -
Kokia gėla bekraštė...
Surinkit BROLIAI ąžuolai
Jų atmintį,
Bet Motinų užuojautai
Mažai berasit...
Kiek metų tėviškė
Dar plūs upeliais- ežerais?..
Kas padainuos lopšinę
Negimusiems,
Prieš laiką mirusiems,
Kaimynams, žiūrintiems,
Kaip žmonės suguldyti
Tartum rąstai...
Palaimink, Dieve,
Mūsų kraštą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą