Kiekvieną medį
Paukščiai lanko,
Suranda maisto,
Susuka lizdus;
Ant jų šakų
Gyvybė tegu auga -
Be pykčio, ašarų ,
Be praradimo jausmo,
Be kulkų aido
Po miškus...
Kiek tolimus,
Tiek ir savus.
Pakelkim, MOTINOS,
Ant savo baltų rankų
Tarsi giles vaikus.
Atgręžkim tik į saulę
Jų veidelį švelnų,
Žiūrėkite visi -
Koks mėlynas dangus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą