Nėra gražesnio metų laiko -
Ir gyvenu tik šia diena :
Eglutė prie eglutės,
Galveles pakreipusios,
Gal apie žiemą, sniegą
Kalbasi-jau laikas...
O gal žvaigždes
Ant viršūnėlių laiko?
Taip niekada šviesa ir neužges...
Štai prie mėnulio
Plaukia baltas debesėlis -
Kaip spindi jo gelsva galva;
Virš jo erdvė beribė
Saugo mano laiką...
Taip gimsta ŽODIS,
Nuo žemės giesmę
Jau seniai pakėlęs laiko,
Įtempęs ir eglučių šnabždesį -
Gyvenimo stygas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą