Brangioji mano,
Ką širdy nešies,
Kurioj kertelėje
Tie piešinukai tūno?
Joks ŽODIS jų
Nuo manęs nepaslėps
Ir po lapais obelies,
Kurie tik rudenį nudžiūva...
Bijau ištarti „angelai“-
Aš neverta
Nė jų sparnelio plunksnos.
Nusvyra rankos,
Kai kitam padėti negali ...
Tik nesislėpk už gulbių
Ir garbingų pseudonimų,
Nes prieš Tave -
Jie nieko neverti...
Tegu tik prie kapų
Vaikai neklūpo...
O medis-tik senatvėje išgriūva.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą