Žiema baltutė -
Mūsų visų šventė
Ir laužkime duonelę,
Kiekvieną trupinėlį
Kelkim prie burnos;
Tik peilio ašmenimis
Į kepalėlį nebesmeikim -
Nebetikiu, kad šitoks laikas
Jau kada pasikartos...
Nebežiūriu, kas kaip ją raiko,-
Tai kam stovėjau
Prie šventos ribos...
Taip nebuvau nuėjusi
Tenai tiek laiko -
Bijau užminti
Savo ir savo vaikų pėdos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą