Kokia rami eglutė prieš Kalėdas,
Prigludusi prie daug langų;
Kiekvienas medis saugo savo namą
Net ir mažą pėdą nuo vėjo ir audrų...
Nežinoma kryptim nuskrido vėjas -
Jis būna, nors Pietys, bet atšiaurus .
Tokia aukšta išaugo eglužėlė;
Kasmet vis laužė-vis nuo pažemės.
Atrodo, vienas randas
Neseniai sakais užėjo
Ir vėl pakėlė ranką prieš tave
Žmogus.
Šitos šakos jau niekada nebus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą