Kas dieną tūkstančiai
Šiuo takeliu praeina;
Nusitiesė per sniegą
Brydė-dar daugiau pėdų,
Seniai jau įspaustų,
Kiekvienas nešasi su savimi
Klajoklio ir bastūno dainą,
Tik ne visi sužino,
Kas, iš kur, kur Tu...
O vėjas švilpauja
Svajonių aidą,
Galbūt netyčia, bet pridengia,
Nors ir nukritusiu lapu...
Tik nesumindžiok jų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą