Vienatvės tuštuma
Per melsvą dangų skrodžia,
Tarp brolių ąžuolų
Įkalinta žalia pušis...
Tada ir įkyri mintis
Į kaktą raukšlę
Vieną po kitos įrėžia
Ir gelia širdyje
Tartum sausas spyglys.
Bet ne...matai,
Kiek netikėto grožio,
Kokia sausa šaka jautri -
Nubyra nuo viršaus
Baltutis sniegas,
Pražysta saulėje
Tarsi nekalta rožė;
Nežino, ar tokia patiks...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą