Atidariau mažytes langines -
Kaip šviečia Svėdasų pušelės!
Ir iš po sniego kyla kaip styga
Jų liemenys gelsvi-kepurės žalios...
Virš jų ir Severiutės meilė,
Mykoliuko širdies sopuliai -
Likimo surikiuoti žemės vaisiai.
Baltuoja kupolas- jį iš toli matai;
Du ežerėlai tarsi akys,uždengti baltai,
Senoji koplytėlė-čia nebeskambina varpai.
Visur tik pušys lyg Kalėdų žvakės.
Nusilenkiau kaimynams-
Ačiū Jums, už grikių saują ačiū.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą