Ačiū,Birute.
Jau apšerkšnijusi žiema,
Advento ne pirma diena...
Mergaitė(dabar ir vardą pamiršau),
Seniai sėdėjusi pirmam suole,
Vienintelė išlikusi jos dovana...
Jauti, ją ir dabar savo delne,-
Kryželį mažą- iš Kristaus namų,-
Lyg savo kryžių vis laikau
Sunkiausiu man metu...
Nereikia man kitokių dovanų -
Net auksas blizga daug blankiau,
Su juo nepakeli aukščiau akių...
Oi, tik nepalieskite širdies -
Nuo pirštų tiktai šerkšnas nubyrės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą