Kompiuteris ant stalo-
Maža užsklandėlė,
Asmeniškai į Tavo širdį įeinu;
Zebro takelis, sagės,
Iš mano žemės gyvūnėlių,
Ir tavo juokas-jį girdžiu...
Dvi akys-gilūs
Mėlynieji ežerėliai...
Kaip prie akmens
Su samana žalia
Rankas glaudžiu;
Palieka pirštų antspaudas -
Jo rūdys nesuėdė...
Ir vėl namo
Ta pačia perėja
Grįžtu.
Taip švyti pėdos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą