Suskaičiavau medžius visus.
Kažkas jau pažymėjo,
Kad šis nesveikas...
Nukirs, kitaip ir pats nulūš;
Žievė, o ne šerdis gyvybę laiko.
Kokie kalneliai- lig dausų
Pasikelia ir man ten laikas.
Pro ąžuolo šakas žiūriu -
Kokia mėlynė švyti,
Šakos išsidraikiusios...
O!Kokia galybė plyti
Tarp šimtamečių ąžuolų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą