Kai vasaros kaitroj
Nudžiūsta medžių lapai ,
Pakrantės nebesiekia ežero vanduo,
O žemė iš dangaus ,nors vieno lašo prašo-
Lyg varpo dūžiai skamba
Suskeldėjusių lūpų dirvose malda ...
Prie sausos senvagės sustoju,
Kur iki kraujo aštrios viksvos
Brėžia kojas įkypai .
Pabraukusi per kaktą atgalia ranka sumoju,
Kad byra iš akių ir niekad neišdžiūsta-
Iš pat sielos gelmių atrieda
Ašarų lašai...
2008
Nudžiūsta medžių lapai ,
Pakrantės nebesiekia ežero vanduo,
O žemė iš dangaus ,nors vieno lašo prašo-
Lyg varpo dūžiai skamba
Suskeldėjusių lūpų dirvose malda ...
Prie sausos senvagės sustoju,
Kur iki kraujo aštrios viksvos
Brėžia kojas įkypai .
Pabraukusi per kaktą atgalia ranka sumoju,
Kad byra iš akių ir niekad neišdžiūsta-
Iš pat sielos gelmių atrieda
Ašarų lašai...
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą