Be meilės

Dažnai žmogus taip ir gyvena
Nepažinęs meilės
Skaičiuodamas vilas ,sklypus.
Galvoja,kad tai jo-didžiausia laimė.
Net šuniui kaulą duoti gaila-
Mano sumažinsiąs turtus...
Taip niekas rankos nepaglostė,
Neprisišliejo prie peties,liemens-
Slenka gyvenimas lyg seno gluosnio,
Kurio žievė šiurkšti-
Netinka net trumpam priglusti,atsiremt...
Tada ir pyktis liejasi iš lūpų.
Kas ta daina,už pinigus gauta,
Jeigu net šuo švelniai nė karto
Iš tikros meilės
Nepalaižė kojų ,rankos,
Nepažiūrėjo į akis,
Kai tuščia širdyje-
Tarsi vargonai grotų
Be žmogaus-bažnyčioj tuščioje...
2008