Kai nusvyra beržo šakų kasos,
Glostau jas ir nieko nesakau...
Lapuose skaičiuoju-bėga metai,
Jų kasmet atrodo vis daugiau.
Spindi saulėj žirginėlių kekės ,
Vėjas sėklas rudenį kažkur nuneš-
Nepažįsta savo vaikų beržas,
Bet naują gyvybę žemė subrandins.
Ir glaudžiuos prie jo dėkodama rytojui,
Gal su juo į mano širdį laimė pasibels...
Ne,juk be pavydo prie liemens sustoju,
Tik skaičiuoti lapų lig SAVO rudens.
2008
Glostau jas ir nieko nesakau...
Lapuose skaičiuoju-bėga metai,
Jų kasmet atrodo vis daugiau.
Spindi saulėj žirginėlių kekės ,
Vėjas sėklas rudenį kažkur nuneš-
Nepažįsta savo vaikų beržas,
Bet naują gyvybę žemė subrandins.
Ir glaudžiuos prie jo dėkodama rytojui,
Gal su juo į mano širdį laimė pasibels...
Ne,juk be pavydo prie liemens sustoju,
Tik skaičiuoti lapų lig SAVO rudens.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą