Nežadinsiu sapnų

Kaip viskas paprasta atrodo,
Kada žiūri į daiktus iš arti,
O saulė ,mėnesiena,Žemės klodai
Nėra ranka pasiekiami.
Kada nesaisto priesaikos,
Kitokios banalybės
Į ateitį kitaip pažvelgt gali,
O mažas daigas prie senos sodybos
Taip saugotinas,reikalingas,
Nes gal kažkiek ilgiau išliks...
Ir tarsi skęstantis,
Kai iriasi į krantą,
Dar turi kažkokių vilčių-
Nežadinsiu sapnų,
O pasakysiu lemčiai,
Kad koja kojon eit su ja galiu.
2008