Išpažintis

Neatsigręždama per pievas į dykynę bėgu-
Po kojom akmenų nei gruodo nejuntu...
Nereikalinga gimus,visą amžių
Prakeiksmą lyg kuprą nešu,neužmiegu,
Bijau-nespėsiu užsidengt nuo spjūvio
Atvirų akių.
Kai to sau pripažinti nenorėjau,
Iliuzijoj lyg migloje tirpau-
Kaip troškau gero žodžio,meilės vėjo,
Kurį kasdien tik sapnuose mačiau.
Net ir dabar,kai kojos nebeklauso,
Nakty vis ieškau saulės spindulių...
Savo gyvenimo net priešui
Palinkėt nedrįsčiau.
Bet kaip atskirti priešus nuo draugų?
2008