![](http://lh6.ggpht.com/algispr/SIY554XQmOI/AAAAAAAACUA/U4UBzERXefY/scan0003.jpg?imgmax=512)
Jų aromatą vėjas neša ant kalvų,
O pievose gražuolės gėlės
Vėl prausiasi kiekviena sau rasos lašu.
Prakalbinu prie kelio lauko ramunėlę-
Kaip žiūri linksmos akys-net nuskint baugu...
O mano kojas slepia žolynėliai-
Keliaut su vėjeliu ir man būtų smagu.
Bet...kada į pėdas pažiūrėjau,
Išsigandau. Kiek nuospaudų
Gyvenimo kely- lyg ąžuolo žievė-
Jau pritrintų...
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą