Kalnų tarpeklių labirintai,vingiai,
O nuo viršukalnių vingiuojantys kriokliai-
Lyg iš dangaus Šventas vanduo nukrenta
Ir išsilieja slėnių pakraščiais...
Kai kalnų upės mums gyvybę neša,
Riedulių sangrūdas apeiname aštrias,
Nugludintų uolų pavėsy
Parimęs atsisėdi ant akmens.
Matai,kas amžina ir gyva,
O medžiai net ir čia išleido daigelius,
Prie plynaukščių tamsių pasvirę
Žaliuoja ir savo ištverme dalinas su mumis.
2008
O nuo viršukalnių vingiuojantys kriokliai-
Lyg iš dangaus Šventas vanduo nukrenta
Ir išsilieja slėnių pakraščiais...
Kai kalnų upės mums gyvybę neša,
Riedulių sangrūdas apeiname aštrias,
Nugludintų uolų pavėsy
Parimęs atsisėdi ant akmens.
Matai,kas amžina ir gyva,
O medžiai net ir čia išleido daigelius,
Prie plynaukščių tamsių pasvirę
Žaliuoja ir savo ištverme dalinas su mumis.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą