Medonešis

Štai jau pavasaris-pragydo

Ant tėviškės kalnelių pilki vyturiai...
Kada pražysta pašilėj rakteliai,
Žiedeliais pasipuošia grikiai ,liepos ,dobilai,
Gyvena prieš saulutę, prie pievelių ,
Kasmet tie patys bičių aviliai .
Prie vieno stalo sėdasi bičiuoliai-
Tik pažiūrėk,kokie geri veidai!
Ir kalbasi be paslapčių lyg broliai-
Su pagarba nuo seno tariami
Kiekvieno jų,tarsi gentainių,
Mylimi vardai...
Ant kasdieninės duonos medaus šaukštą
Per medkopį dalinasi vaikai.
Kaip greit savo medonešio sulaukę
Jie tarsi bitės iškeliaus savais keliais...
Kai kas sugrįš,gal pasiilgę avilių,medaus išalkę,

Susės prie vieno stalo su visais.

2008