Kelias

Tas nenumaldomas troškimas eiti
Ir nesvarbu,kuria kryptim...Kada.

Vis vien būtis paskelbs, kaip nuosprendį,
Kokia kryptim išeiti,

Kad būti šiam pasaulyje gana.
O kiek darbų paliekame rytojui,
Kaip blaškomės sutikdami audras,
Mėginame save, lyg peržengt ribą norim,
Pagalbos prašom iš dangaus
Ištiesdami aukštyn rankas...
Bet viskas,ko labiausiai trokštam-
Čia,po kojom,-tuo įsitikinam dažnai.
Belieka širdimi pajusti,
Į kokius akmenis atsitrenkė

Ir ką užmynė basos kojos...
Tada žinai,

Kad savo kelią atradai.
2008