Ir vėjas,medžiai,net bangelės tyli,Po pievas sklinda vakaro vėsa,
Ir garsas iš kažkur toli atsklinda,
O kojas vilgo vos vos juntama rasa.
Einu į prieblandos paslėptą pievą,
Kur skleidžia kvapą tūkstančiai žiedų,
Lakštingalos kas vakarą seniai negieda,
Gal susilaukė mažylių vaikų?
Dabar riedės per mišką rūpestėliai ,
O džiaugsmo ašaros irgi virpės,
Apgaubk šį vakarą vėlyvą-
Tirštą mėlį nuleisk lyg rūką ant pečių.
Kaip gera,kad galiu ,nors pievai
Atskleisti savo rūpesčius
Lakštingalos tyliu balsu...
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą