Spalvoto kelio pakrašty –
Žemuogių pievelė,
O miško vidury –
Mėlynės, gervuogės,
Nužydėjo samanos
Ir pataisai sporas birena…
Per daugel metų
Niekas nepasikeitė,
Kas gimė, tas gyvena,
Renka ir uogas,
Puošia darželius,
Bijo nepriteklių ir karo…
Kas buvo, tas ir liks godus,
Perlips per kitų galvas –
Bus gudrus,
Duos kirviui peno…
Negi kitoks mūsų žirgelis?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą