Nužydėjo liepos –
Net nepamačiau,
Kaip kvepėjo oras –
Nieko nejutau…
Lijo, sako, lijo –
Net nesušlapau,
Gal gėla širdyje
Buvo daug arčiau…
Taip nukris ir lapai –
Rudenį audra,
Slenka liūdnai dienos –
Neramu nakčia…
Jaunas – jau senatvė,
Paremta lazda,
Kai niekas nemato,
Vaikas, ir gana…
Lėtai – į kalnelį,
Pakalnėn – risčia,
Laikas nesustoja,
Garbana – žila…
Kai akis pakėliau,
Viršūnė – žalia,
Širdis suspurdėjo:
Ne ne ne , dar ne...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą