Nelaukiu vasaros baigties,
Ruduo – auksinis,
Savaime pasibeldžia,
Kasmet ir panašiai ateina:
Vėjas nurenka medžių lapus,
Gėles apdengia šerkšnas,
Baltas sniegas…
Nelaukiau savojo rudens,
Netyčia atskubėjo,
Nėra su kuo palyginti, –
Saulė ir debesys – aukštai,
Seniai kalnus regėjau…
O taip dar neseniai
Gimtadienio žvakeles užgesinau,
Ilgiausių metų palinkėjo artimieji,
Šiandien žiūriu gėlėms į akeles, –
Jau kitos sužydėjusios…
Surinkau gražiausias,
Kaip rudens metus,
Vaza pilnėjo ir pilnėja, –
Su kuo palyginsiu kitus,
Su saule nuriedėjusia?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą