Žmogaus kūnas –
Tik menka dalis,
Ji reikalinga vaikštant,
Kai kažką kuria,
Šaukia, klausia…
O po mirties, ką pasakys
Prie kapo susirinkę?
Vieniems jis buvo tėvas,
Geraširdis brolis,
Motina, dukra...
Kitus ir į istoriją įrašo,
Jie ir po žemėmis
Kelia aistras, –
Žmonijai reikia genijų,
Karžygių ir vėliavnešių, –
Visko neišvardinsiu…
Tada prisikelia ir siela,
Didžioji mūs dalis,
Ją iki kaulelių, būna, narsto, –
Vieniems – teisus,
Kiti iš jo vis pelnosi,
Treti nulenkia galvas
Iš pagarbos ar baimės…
Trejybėje mūsų paskirtis,
Anot, Knygų knygos,
Kada pakylame į dangų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą