Kelias

 

Esu taurė,

Į kurią stengiuosi

Pilti, pilti pilti,

Sklidinai pripiltą

Gyvenimo skaidrių lašų

Ir tau nešu,

Einu atsargiai,

Lyg per ašmenis

Ar ploną smilgą, –

Išsaugoti lašus turiu.

Svyruoja prieš akis

Berželiai, drebulėlės,

O aš svyruoti negaliu, –

Nors vienas lašas išsiliejęs

Negrįžtų atgalios,

Negirdytų abiejų.

Keliu taurę priėjus,

Su ja keliuosi ir pati, –

Čia – mano gintarai,

Geltonos smiltys,

Rasos iš akių...

Ar tu įvertinsi,

Koks buvo kelias,

Ar tik nugersi ir pamirši

Po kelių dienų?