Visko, ko reikia, jau turiu,
Kol dirbau, užsidirbau,
Dabar bereikia vien gėlių
Ir žemuogių ant smilgos…
Kvepėtų troba vainiku
Iš paprastų ramunių,
Suktų bitelė rateliu
Ir mano dieną ilgintų…
Laiko rodyklės – iš gėlių,
Paremtos medžio lazdele,
Surištos kaspinu su tulpėmis,
Visko, ko reikia, jau turiu,
Trūksta vakarais tavęs,
Negrįžtančios jaunystės ilgesio…
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą