Keičiasi gyvenimas,
Kaip žydinti gėlė,
Pavasarį pražystame,
O žiemai užsimerkiame,
Save pažįstame
Į dangų žvelgdami…
Nereikia nieko keisti,
Tiesiu keliu eini,
Saulės takelį šviečia
Pražydusi gėlė…
Iš pradžių ji žaliuoja,
Paskui – rausvais žiedais,
Papuoštas visą krūmas
Raudonai ir melsvai…
Nereikia nieko keisti, –
Pakeis metų našta,
Apgręžia mūsų skaičių
Saulutės šypsena.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą