Ona Baliukienė
Vasara – prie jūros,
Prie mėlynųjų ežerų,
Kur bangos kyla,
Pašiauštos vėjo sūkurių…
Vasara – šokis,
Vandens lelijų ir meldynų,
O nendrėse jau cypsi
Pulkai didesnių ir visai mažų…
Būčiau nendrė – šokčiau,
Dabar tik skarele mojuoju
Laiveliams ir jūreiviui
Nuo smėlėtų krantų…
Vasara – mergaitė,
Su rūtų vainiku,
Prijuostę pasikaišiusi,
Tulpe išsiuvinėta pakrašty, –
Liauna – kaip nendrė,
Balta lelija – gulbė,
Su pulkeliu vaikelių vidury…
Prisiglaudžiau prie meldo
Ir iš gelmės girdžiu,
Kaip šaukia neprišaukia
Tylaus garso
Iš jau paskendusių laivų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą